priveikti

priveikti
priveĩkti, -ia (prìveikia), prìveikė 1. tr. O, Rtr, Š įveikti, nugalėti: Priešą priveĩkti . Aš tuoj jį priveiksiù, kad anas ir didesnis Ut. Dvarponių vaikai priveĩkdavo kaimiečius Krč. Pažiūrėsim, katras katrą priveĩksim Vrb. Aš jo (vyro) nepriveikiù, bijau kliudyt Lel. Toks senis, o sūnų da vis tiek priveĩkia Skp. Klebonas pamatė, kad jų nepriveĩks, tų baudžiaunykų LKT302(Sv). Gražumu viską priveiksì Dg. Steputis mušė mušė ją (raganą), kol prìveikė (ps.) Grnk. Ka tokio varložio neprìveika, ką paskiau bedarys End. Cupt už ragų [velniuką], prìveikiau aną Všv. Ana eidavo liuob par mynes su vyrais grumties, mažai kas aną priveĩkdavo Kv. Katinas prìveikė šešką Lel. Toks čia ir šuva, kad katinas priveĩkia Ob. Nu aš nepriveiksiù avinuko (ps.) Brž. O kieno viršus, to ir kalba platinasi, nurangdama (= nurungdama) kalbą priveiktõsios giminės LTI419(A.Baran). Jeigu patsai save gerai priveiksi, visa kita lengviaus apgalėsi A.Baran. Štai tau džiaugsmas: priveiksim poną, nebeisim dienų, dar, žiūrėk, daugiau užkraus Žem. Didysai Juras visus priveikdavo mintynio Vaižg. Koks gi tu bajoras, kad negali bobų priveikti V.Krėv. | prk.: Kartais Vincas eidavo baimę priveikęs pas Plokštienę žolių . Vargas priveĩkia viską: i meilę nugali Nm. Priveĩkti savo geidulius NdŽ. Senatvia visus prìveika Krš. Musėt negalia priveĩkt manęs giltinė Žg. Žmogų viskas gi priveĩkia: ir išgąstis, ir karas Trgn. Sako, puslitris viską priveĩkia Pnd. Bet smalsumas priveikdavo, ir jie, visi užtirpę, stypčiodami gretindavos į pirkelę Vaižg. Mergaitės, miego priveiktos, sugulė . ^ Ir musia jautį priveĩkia, kai vilkai sugauna Pnd. Basliu velnio nepriveiksi LTR(Ul). Devyniuos gaidžio nepriveikia KrvP(Dkk).
nepriveĩkiamai adv., nepriveikiamaĩ NdŽ. | refl.: Ė abu ir suskabino glėbiuose, pradėjo mintis. Niekaip neprisiveikia .peršnekėti: Kitam kaime buvo pagarsėjus labai graži mergina, kuri pasižadėjo eit už to, katras ją ant kalbos priveiktų LTR(Kp). Jau kad boba ažsispyrė, tai jos nepriveiksì [kalba] Ds. Nepriveiksì jos ant šnekos Km. Uošvė priveĩkia žentą [kalbomis] Grš.
2. tr., intr. , NdŽ, galėti, įstengti, pajėgti: Ar tu priveiksì tris pūdus pakelt Jnšk. Nepriveĩkiam suvaldyt, metinis jaučias Šmn. Prie kaimo mat didelio kiaules, karves reikia ganyt, nebepriveĩkia mažiutis [piemuo] Ps. Galvijus ganom toli, nebepriveikiù viena vedžiot Lel. Musios uri uri, nepriveiksì išmušt Adm. Jei tiktais nepriveikì užlėkt [karvėms iš priekio], tenajos jau kas negerai, nu tai tuoj su tom ašarom ir ginamės Dj. Nebeprìveikė rudenį sutvarkyt linų Sl. Elžbieta do priveĩkia nueit ant Vaškus Grž. Aš in krautuvę nepriveikiù nueit – sunku, jau senybė Slč. Anas led prìveikė jį išstumt iš vežėčių Sv. Par dieną nepriveikiù būt nevalgius Rd. | Pušinę šluotą užsimauni ant pagaikščio, iššluostai [duonkepę krosnį], jeigu da galas juodas, tada duona nepriveĩkia gražiai kept Skp. ^ Lenk medį, kol jaunas, paskui nepriveiksi LTR(Rk). Lenk vaiką, kol priveikì Ds. Lenk medį, kol dar prilenki, bausk vaiką, kol dar priveiki LTsV162(Plng).tr. įstengti (suvalgyti): Vienas nepriveiksiù tokio bliūdo košelienos Ut. Kad nepriveiksì, šuniui ataduok Sdk. | Nusipirkau silkių, neprìveikiau suvalgyt, sugedo, išmečiau Rk. Aš tų barščių nepriveiksiù išvalgyt Kair. Da nepriveiksì išgert, kiek man to gėrimo yra Ps. | Dabar liepė atnešt skrynelę mėlyną. Iš tos rijo rijo [ponas] piningus, bet nebepriveikė BsPII197. Šernai priveĩkia net tvoras Rud. Musios priveikti labai vargu J.Jabl.tr. įstengti sutvarkyti, suvaldyti: Vaikas didelis, išdykęs, neprìveikiu Mrj. Nepriveĩks mūsų karvės niekas Sv. Kumelio neprìveikė ir nudvėsė nuo plaučių uždegimo Ut.Ps įstengti, pajėgti padaryti, padirbti: Visų darbų nepriveiksì Ds. Jeigu aš nepriveikiù, aš nedirbu Skp. Viena mašina neprìveikė, tai dvijai traukė Vžns. ^ Ką boba padaris, tai nė velnias nepriveiks LTR(Rm). | refl.: Jau mes labiau prìsveikiam Db(Lp).refl. susidoroti: Neprisiveikiù su darbais Ds. 3. tr., intr. daug pridirbti, pridaryti: Viskas, kas čia matosi, jos prìveikta Strn. Jau jos prìveikta, tegu vaikai veikia Klt. ^ Jis tiek priveiks, kiek šuva priverks LTR(Brt). 4. tr., intr. pabaigti atlikti, padaryti: Čia darbų nepriveiksì, vieną dirbi, dešim laukia Aln. Darbo nepriveiksì, darbas žmogų priveikia Šmn. Priveikė darbus, i amen Tr. Priveĩksu: jau greitai sviestas pasidarys, grūdukai rodos Rdn. 5. tr. išdirbti, paruošti sėjai: Aš išmokysiu žemę priveikti, kad užderėjimas būtų geresnis V.Kudir. 6. refl. prasimanyti (pinigų): Tai, Dievuliau! Iš niekur skatiko neprìsveikia – negali sau autuvo nuspirkt! dz. 7. tr., intr. NdŽ privarginti, prikamuoti, prialsinti: Jis mane prìveikė su tuo darbu . Ale tik jau tas senis vaiką prìveikė [darbe] Rs. Jis mane priveikė ilgoms pradalgėms Šll. Judrybė, pašėlybė vaiko: dešimties metų visus prìveikė – kas būs toliau Krš. Musys tavi prìveikė, kad teip ankstie atsikėlei Šts. Taip mane priveikei, kad aš suvisu į durnių pavirtau Sz. | prk.: Tiktai tie mokslai prìveika, kol į tą galvą sukala Bdr. Prỹveikė senūsius tie spragelai Vn. Liga žmogų šarpiai prìveika End. Teip silpna širdis – tatai ta gavėnė priveĩkusi buvo biškį Ms. Kiek liuob priveĩkti tos pjūtys: pjaus paširdžius Kl. Linai priveĩkdavo, anie darbo priimdavo daug Krž. Dėl sniego stokojimo yra šioj žiemoj kviečiai visai nušalę, o rugiai ir didžiai priveikti yra LC1883,11. | refl. NdŽ, 1: Teip prisìveikiau, kad bos bos parėjau Šk. Prisìveikė bemokydamos, dabar ėda daug Krš. Prisìveikėm baisiai su tais grioviais Šts. Kitą metą neprisiveĩksi gal tiek: mažiau žemės būs Trk. | impers.: Teip liuob prisiveĩkti rugius pjaunant, kad abim kojim liuobu lipti į lovą Ms. 8. tr. Rdn pakankamai, daug barti, uiti, ėsti: Kiek ta uošvėnelė yr[a] muni priveĩkusi, negaliu ir pamislyti Krš. Jo nėkas neprỹveikė Vn. 9. tr. Dkš, Kp priversti, prispirti, prispausti: Priveĩkti, prispirti I. Aš jį priveĩksiu J.Jabl. Kai jį priveikì, tai atiduoda Jrb. Su lazda prìveikė i jį Gs. Nu ką gi, klebonas buvo prìveiktas čigono ir turėjo atšaukt savo tokių nuodėmių atpirkimo paskyrimą Pl. \ veikti; apveikti; atveikti; daveikti; įveikti; išveikti; paišveikti; nuveikti; paveikti; parveikti; perveikti; pieveikti; praveikti; priveikti; suveikti; užveikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • priveikti — privei̇̃kti vksm. Priešą privei̇̃kti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pieveikti — pieveĩkti, ia, pieveikė (dial.) Sg, Kin žr. priveikti 1: Didelis y[ra], neita pyveĩkti Klp. veikti; apveikti; atveikti; daveikti; įveikti; išveikti; paišveikti; nuveikti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priveikimas — priveikìmas sm. (2) DŽ 1. A.Baran → priveikti 1. | refl.: Geriausias priveikimas yra tai prisiveikimas savęs paties A.Baran. 2. refl. → priveikti 7 (refl.): Tik žiopliai telaukia, kad darbai jiems be jokio prisiveikimo pasidarytų Vd. veikimas;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdirbti — apdìrbti tr. 1. R padaryti, atlikti darbus, susidoroti su kokiu darbu: Ji viską viena apdìrba Rdm. Didumą darbų apdirbau J. Vai ir ateina mano mergelė, apdirbus visus darbelius BsO156. | Visą lėkštę apdìrbo (suvalgė) per minutę Jnš. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apruošti — apruõšti, ia (àpruošia), àpruošė tr. 1. LL166, DŽ apeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras Alks. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa[vo] pirkią apruõšt LKKXIII129(Grv). Apruošk kiaules Žml. Motina viena… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveikti — apveĩkti, ia (àpveikia), àpveikė 1. tr. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apveĩkę, galim pailsėt Rmš. Darbo daug – darbų neapveikiù Rk. | refl. Ad: Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį Dv. Skaudžiai apsiveiksiù Dv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšutinti — apšùtinti Rtr 1. tr. K, LL132, KŽ, LKT272(Ps), Skr, Dbg apvirinti, aptroškinti: Anie biškį tik apšùtino tą meisą – i valgykiat Trk. Inpili puodan vandenio, avižų indedi, pastumi pečiun, apšùtini Gdr. Apšùtyk bulvių kiaulėm! Slv. Pastatis sau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveikti — atveĩkti, ia, àtveikė 1. intr., tr. S.Dauk atidirbti: Žino, kad aš atveiksiù Ad. Atveiksì, tai ir gausi Dv. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti Vaižg. 2. intr. Rtr, BŽ454, NdŽ, KŽ priešingai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baronka — ×baronkà sf. (2) 1. Pn žr. 1 baranka 1: Parnešė iš Kalvarijos visiem vaikam po barõnką Klvr. 2. iš žabų nupintas rutuliukas, užmaunamas ant ašies, kad ratas jos negraužtų: Pirma tai ratas garkšėjo, dabar užmoviau baronką, ir nebegarkši Ps. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • benuodis — benuõdis, ė adj. (2) Š be nuodų: Galime juos (priešininkus) padaryti benuodžiais ir priveikti juos A.Baran …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”